Vienuoliktas įsakymas

Abraham Verghese, „Vienuoliktas įsakymas“

Graži indė vienuolė ir iš Didžiosios Britanijos atvykęs gydytojas pirmą kartą susitinka laive, plaukiančiame iš Indijos. Nors kelionėje tarp jų įsižiebia jausmai, netrukus jiems tenka išsiskirti, nė neįtariant, kad likimas dar kartą suves jų kelius. Po kelerių metų jie netikėtai susitinka Misingėje, misionierių ligoninėje Adis Abeboje, Etiopijoje.

Iš slapto ir nuodėmingo jųdviejų ryšio gimsta dvyniai – Marijonas ir Šiva. Tačiau jų gyvenimo pradžia paženklinta skaudžios netekties: gimdydama miršta motina, o tėvas, tik gimdymo dieną sužinojęs apie vaikų egzistavimą ir suvokęs, ką iš tiesų jaučia jų motinai, nesugeba susitaikyti su įvykiais ir pabėga palikęs naujagimius.

Priglausti ligoninėje dirbančios gydytojų šeimos, dvyniai auga siejami ypatingo ryšio ir meilės medicinai. Atrodo, kad Marijono ir Šivos neįmanoma išskirti – jie tokie artimi, tarsi būtų vienas asmuo: MarijonasŠiva. Tačiau jų ryšį sudrebina meilė tai pačiai merginai. Broliai pasuka skirtingais keliais: vienas išvyksta į Jungtines Valstijas, o kitas lieka neramumų draskomoje Etiopijoje.

Atrodo, kad nuo šiol jų gyvenimai eis visiškai skirtingomis kryptimis. Tačiau praeitis, kurios jie mėgina išvengti, dar kartą primins apie save ir privers brolius susidurti su tuo, ką manė palikę už nugaros.

Abrahamo Verghese'o romanas apie meilę, išsižadėjimą, išdavystę ir atpirkimą – klasikinio pasakojimo šedevras.  Šiame turtingame pasakojime nėra nė vieno nereikalingo žodžio.  Tai labai asmeniškas, aistringas kūrinys, jame gausybė lemtingų atsitiktinumų ir netikėta pabaiga.

„San Francisko kronika“

Abrahamas Vergheseʼas žino, kad daugiausia skaitytoją traukia grožis.  Ši knyga puiki ne vien dėl įdomaus siužeto. Papasakojęs visus jo vingius, neatskleistum nė dalies romano žavesio.  Abrahamas Vergheseʼas rašo su tokia meile, kad skaitytojas pasijunta pats gyvena tarp veikėjų.  Nuo knygos atsiplėšti: egzotiška, įstabiai parašyta.

„Los Angeles Times“

Abrahamas Vergheseʼas turi retą talentą vaizduoti personažus įvairiapusiškai, keičiantis aplinkybėms iš tragiškų į komiškas ir melodramiškas.  Šis romanas – daugiau nei šeimos saga.  Chirurgas Vergheseʼas rašo apie spindulingą gydytojo paimo grožį, menininkas Vergheseʼas pripažįsta, kad būna neužgydomų žaizdų.  „Kur šilkas ir plienas bejėgiai, turi pavykti žodžiui“, – mąsto knygos herojus.  Šiuo atveju žodžiui tikrai pavyko.

„Pramogų savaitraštis“